Eilėraščiai vaikams

  • Eilėraščiai vaikams

    Trumpai:
    • Eilėraščių skaitymas ir mokymasis juos deklamuoti naudingas vaikų kalbos įgūdžiams, kūrybiškumui ir vaizduotei, atminčiai ir kitoms pažinimo funkcijoms lavinti, kultūriniam sąmoningumui skatinti.
    • Mokant vaiką deklamuoti eilėraštį svarbu išrinkti vaikui įdomų, aktualaus turinio eilėraštį, jį skaityti garsiai ir periodiškai pakartoti.
    • Efektyviam mokymuisi ir pozityviam vaikų požiūriui į poeziją formuoti svarbus ir pastangų skirtų mokytis įvertinimas.

    Eilėraščiai vaikams – ne tik gražūs eiliuoti tekstai. Tai puikus būdas ugdyti vaikų kūrybiškumą, gerinti atmintį, turtinti vaiko žodyną. Šiame tinklaraščio įraše – gražiausi eilėraščiai vaikams, eilėraščių naudos vaikams analizė, patarimai, kaip efektyviai mokyti vaikus deklamuoti.

    Kodėl vaikui naudinga mokytis eilėraščių?

    Kalbos įgūdžių gerinimas

    Poezija atskleidžia kalbos žodį ir turtingumą. Eilėraščių ritmiškumas ir eilėdara naudingi vaiko foneminiam suvokimui gerinti, žodynui turtinti ir kalbos įgūdžiams lavinti.

    Kūrybiškumo ir vaizduotės skatinimas

    Ketureiliai dažnai sukelia įvairių emocijų, sužadina tiek vaikų, tiek suaugusiųjų vaizduotę. Per skirtingą eilėraščių eilėdarą ir kalbos stilių vaikai gali tyrinėti savo kūrybiškumą, mokytis drąsiau reikšti mintis, mąstyti nestandartiškai.

    Emocinės raidos gerinimas

    Eilėraštis - galinga emocinės išraiškos priemonė. Poezijoje slypi tiek jausmų ir išgyvenimų, suteikiančių vaikams galimybę geriau suvokti savo patiriamus jausmus, juos įvardinti, geriau suvokti aplinkinių žodžiais neišreikštas emocijas. Mokydamiesi eilėraščių ir jų klausydamiesi vaikai gali tapti empatiškesni, adekvačiau žvelgti į save ir patiriamas emocijas.

    Atminčiai ir pažinimo funkcijoms lavinti

    Eilėraščių įsiminimas ir jų deklamavimas naudingi vaiko atminčiai ir pažinimo funkcijoms lavinti. Poezijos ritminiai raštai ir pasikartojimai padeda vaikams eilėraščius įsiminti lengviau nei kitų literatūros žanrų kūrinius.

    Kultūriniam sąmoningumui skatinti

    Daugelyje eilėraščių slypi kur kas daugiau nei tik eiliuotas, skambus tekstas. Juose atskleidžiamas tam tikras kultūrinis ar istorinis kontekstas. Mokydamiesi įvairių eilėraščių, atspindinčių tam tikrus istorinius įvykius ar epochas, skirtingų kultūrų tradicijas, papročius, gyvenimo būdą, vaikai įgyja daugiau žinių apie juos supantį pasaulį, geriau suvokia kultūrinius skirtumus.

    Patriotiškumui ugdyti

    Eilėraščiai apie Lietuvą – puiki priemonė vaikų patriotiškumui skatinti, valstybės istorijai vaizdžiai papasakoti!

    Kaip mokyti vaikus deklamuoti eilėraščius?

    1. Parinkite vaiko amžių atitinkančius eilėraščius

    Parinkite eilėraščių, tinkamų vaiko amžiui ir raidos etapui. Paprastas eilėraščio rimas, patraukli, vaiko interesus atliepianti poezijos kūrinio tema paskatins vaiko susidomėjimą, o mokymosi procesas bus malonus ir efektyvus. Lengvi eilėraščiai vaikams – viena dažniausių paieškų interneto naršyklėse, tačiau eilėraščiai turėtų būti parenkami atsižvelgiant į individualius vaiko gebėjimus, neturėtų būti per lengvi.

    2. Eilėraštį skaitykite garsiai

    Mokymo procesą pradėkite garsiai skaitydami vaikui eilėraščius. Taip vaikas ne tik lengviau perpras eilėraščio ritmą, bet ir išgirs, kaip teisingai tarti žodžius.

    3. Skatinkite išraišką

    Sukurkite palankią aplinką, kurioje vaikai jaustųsi patogiai ir galėtų išreikšti save. Skatinkite juos pasidalinti mintimis ir jausmais, aplankančiais išklausius eilėraštį. Geriau suvokdami patiriamus jausmus vaikai gali deklamuoti kur kas vaizdingiau, efektyviau išreikšti eilėraščio emociją.

    4. Naudokite vaizdines priemones

    Įtraukite vaizdinių priemonių, pvz., iliustracijų ar paprastų buities daiktų, kad vaikas geriau suprastų eilėraštį.

    5. Kartokite

    Kartojimas – būtinas veiksmas siekiant įsiminti. Kartu su vaiku periodiškai deklamuokite eilėraštį. Jei vaikas jaučiasi pakankamai drąsiai, paskatinkite jį padeklamuoti eilėraštį artimųjų aplinkoje.

    6. Džiaukitės pasiekimais

    Džiaukitės vaiko pastangomis ir pasiekimais mokantis ir deklamuojant eilėraščius. Teigiamas pastiprinimas labai svarbus vaiko motyvacijai ir gali įskiepyti visą gyvenimą trunkančią meilę poezijai.

    Eilėraščių įtraukimas į vaiko literatūrinį pažinimą – neįkainojama dovana vaikui. Eilėraščių mokymasis ir deklamavimas ne tik suteiks gerų emocijų, bet ir skatins vaiko pažintinę, emocinę raidą, suteiks kultūrinių, istorinių žinių.

    Lietuvių autorių eilėraščiai vaikams

    Lietuvių poezijoje gausu įdomių, pralinksminančių, priverčiančių susimąstyti, originalaus kalbos stiliaus, labai turiningų eilėraščių. Anzelmas Matutis, Justinas Marcinkevičius, Janina Degutytė, Violeta Palčinskaitė, Vytė Nemunėlis, Sigitas Geda, Martynas Vainilaitis, Kostas Kubilinskas.. ir kiti poetai sukūrė daug ypač gražių eilėraščių. Pateikiame gražiausių eilėraščių, kuriuos, tikime, mielai deklamuos ir su džiaugsmu skaitys tiek vaikai, tiek jų tėveliai.

    Anzelmo Matučio eilėraščiai vaikams

    1/ CYPLIUKAI

    Autobuse močiutė.
    Jos rankose – dėžutė
    Močiutė beria kruopeles:
    – Tegul cypliukai les!

    Staiga cip cip! Cip Cipt!..
    Skylėtoj dėžutėj.
    Bet.. laikas jau išlipt
    Cypliukams ir močiutei.

    2/ ŽILVIČIUKAI

    Susiraukęs katinas
    Prie kačiukų gretinas.
    O kačiukai jam – ku kū!
    – Nenulipsim nuo šakų.
    Pats suprask:
    Mes – žilvičiukai,
    O ne paprasti kačiukai.
    Tu esi ne mūsų tėtis.
    Prašom iš toli gerėtis!

    3/ KU KŪ!

    Ant sienos
    Virš visų vaikų
    Staiga kažkas:
    – Ku kū! Ku kū! - -

    Iš laikrodžio
    Gegutė šast,
    Raibais sparneliais
    Plast paplast!..

    Delnukais plojame
    Sukrutę:
    – Mes žiemą turime
    Gegutę.

    4/ VĖTROS RAIDĖ

    Surado vėtra,
    Kur vaikučiai mokosi.
    Prie klasės lango
    Drykt! Prišokusi
    Sustaugė:
    – Būsiu mokinė.. geriausia iš visų!
    (Vaikučiai mokės raidę ū.)
    – Ū ū! – į šalį vėtra kriokia:
    – Seniai aš moku
    Raidę tokią:
    Ū ū! Ū ū! – Ir baltapūkė
    Per žiemą vieną raidę ūkė!


    5/ MAMYTEI

    Ar tu žinai,
    Kas paseka
    Visų stebuklų pasaką? –
    Naktų tamsoj,
    Dienų šviesoj –
    Šviesiausią žemėje
    Visoj!

    Tu nežinai,
    Kas paseka,
    Nes, mama,
    Tu ta pasaka!

    6/ GALINGAS PAUKŠTIS

    Griūva debesys, griūva
    Per padangės kraštus..

    Baltas paukštis –
    Lėktuvas
    Ūžu žu! Į pietus.


    – Kilk laimingas į aukštį! –
    Pamojuoju jam aš. –
    Koks galingas šis paukštis!
    Gal jis.. žiemą išneš?!

    7/ LEPŪNAI

    Po stogu šiltnamy
    Puikuojasi agurkai:
    – Mes mylimi, mes
    Šildomi,
    Iš laimės tyliai murkiam..

    Lauke, už sienos,
    Dvi purienos
    Agurkams tarė:
    – Kūmai,
    Čia, šiltnamy,
    Jūs šildomi,
    Nes esate.. lepūnai.

    8/ KAMINAS PŪTĖJAS

    Atsiduso
    Fabriko kaminas,
    Raito ūsą
    Ir pūkščia
    Kaip katinas:
    – Pūch!..
    Kad pūstelsiu
    Pūkščiantį gūsį –
    Laikas šaltį
    Iš miesto išpūsti!

    9/ KIŠKIO BATUKAI

    Turi kiškis batukus,
    Tuoj jis pyškins per laukus.

    Jo batukai keturi-
    Striuku, striuku pagiry.

    Šunys loja prie namų,
    Kiškiui piškiui neramu.

    Strykt kiškiukas į miškus
    Ir ..... nuspyrė batukus.

    10/ VOVERIUKO DANTUKAS

    - Neįkąsiu
    Riešutų
    Nė po metų,
    Po kitų:
    Štai! Iškrito
    Man dantis!
    Kas jį smailį
    Įstatys?!

    Jam mamytė:
    - Paikas vaikas:
    Išdaigins dantuką...
    Laikas!

    Ramutės Skučaitės eilėraščiai vaikams

     

    1/ APIE SAULELĘ

    Šiandien rytą nutilo
    Visos miesto papūgos, -
    Papūgėlė Saulelė
    Atsikėlė surūgus.

    Nuo kartelės Saulelė
    Ne ta koja nulipo,
    O prie sparno Saulelės
    Grūdo lukštas prilipo.

    Paukštė sparną papurtė
    Ir nukratė lukštelį.
    Jau truputį truputį
    Prašviesėjo paukštelė.

    Nuo kartelės Saulelei
    Teks nušokti dar kartą.
    O kitom papūgėlėm
    Nusiminti neverta.

    2/ APIE KLAJOJANTĮ SAPNĄ

    Yra pasauly keistas sapnas.
    O keistas jis todėl, kad slaptas:
    Sau tyliai vaikšto ir atrodo
    Lig šiolei niekam nesirodo.

    Jis pilnas vėjų ir žvaigždžių,
    Kalnų viršūnių paslapčių,
    Sparnelių ir sparnų lengvumo,
    Upelių rytmetį melsvumo
    Ir dar kitų mielų dalykų
    Nuo pat Kalėdų lig Velykų!

    Jei kas netyčia jį surastų
    Ir susapnavęs nesuprastų,
    Tai sapnas – keistas ir gražus –
    Jau nebevaikščios, nes pražus.

    Bet argi gali šitaip būti,
    Kad leistum jam, gražiam, pražūti? –
    Kol jo kiti nesusapnavo,
    Ieškok, atrask – ir sapnas tavo!

    3/ JUODA ANT BALTO

    Mes abudu šiandien tylim,
    Nes abudu nusivylėm –
    Aš ir stalas – mes abu –
    Baltu popieriaus lapu:

    Vakar kaip gėlė žydėjęs
    Ir kažką gražaus žadėjęs,
    Šiandien tyli po ranka –
    Nei žodelio, nors tu ką!

    Kad prabiltų – neprašysim.
    Patys su stalu rašysim.
    Balto lapo neprašysim,
    Baltą juodu prirašysim.

    Taip ir bus!

    4/ LABAI BLIZGANTI PASAKA

    Štai – pakabintas pranešimas:
    Bus iškilmingas sutikimas.
    Liepiu visiems jau šiandien ruoštis –
    Šukuotis, praustis, kirptis, puoštis,
    Nes po Kalėdų pas mane
    Atvyks labai garbi viešnia!

    Tai toks karaliaus pranešimas.
    O štai, koks buvo sutikimas:

    Graži princesė atvažiavo,
    Anei dienos nepavėlavo,
    Taip, kaip derėjo ir įvyko –
    Minia princesę pasitiko,
    Tik to, ką pamatyt turėjo,
    Nematė niekas, nors žiūrėjo.

    O kaip sutiko ją minia,
    Nematė nei pati viešnia;

    Nei pats karalius pasipuošęs,
    Sutikt princesę pasiruošęs,
    Netgi žirgų neįžiūrėjo,
    Mat, karūna per daug žėrėjo.
    (kur ne, jei keturias savaites
    Ją šveitė keturios tarnaitės!)

    Atrodo, kad viešnia supyko,
    Nes tučtuojau namo išvyko.

    Kalta dėl visko karūna,
    Laiku netarus: šveist gana!

    5/ VASARA IR RUDUO

    Švilpauja miške birželis –
    Miškas žalias žalias žalias!
    Miškas kvepiantis, gėlėtas,
    Saule ir juoku užlietas!
    Kad kvatoja spinduliukai,
    Vabalai, ežiai, kiškiukai.
    Mažas margas vabaliukas
    Ant vienos kojytės sukas...
    Net ausytė kiškiui linksta –
    Oi,
    Kaip linksma!

    O dabar – ruduo atėjo:
    Medžiai šiaušiasi nuo vėjo,
    Ir ežiukai patyliukais
    Klojas lapų pataliukais.
    Po egle – ir vabaliukai,
    Ir kiškiukai susigūžę...
    Pilko ūžesio klausyti
    Kiškis iškiša ausytę
    Ir išgirdęs gaudžiant liūtį,
    Oi,
    Kaip liūdi...

    6/ VAIKAI, SIAUBAI IR BAUBAI

    Nesigąsdinkit labai –
    Buvo septyni siaubai.
    Ir įspėti jus skubu –
    Buvo trylika baubų.
    Štai kaip viskas atsitiko,
    Nors ir nieko neįvyko:
    Į madą atėjo siaubai
    (Jūs žinot).
    Jiems baisiai pavydėjo baubai
    (Nežinot).
    Siaubus visur vadina,
    Siaubai visur vaidina –
    Ekranuose siaubai,
    Ir knygose siaubai.
    O baubus apskritai užmiršo,
    Tai baubai užmiršti įniršo.
    Tada ir pasakė baubai:
    - Per daug nesidžiaukit, siaubai!
    Mus užmiršo,
    Mes įniršom,
    Bus peštynės,
    Bus muštynės!
    Vaikai, išsigandę labai,
    Atėjo ir tarė:
    - Baubai!
    Atleiskit už viską siaubams,
    Jie kartais įtinka vaikams!
    Išvis čia peštynės netinka –
    Baubai mums taipogi patinka!
    Mes prašom išgirsti vaikus –
    Geriausias sprendimas - taikus!
    Dvi valandas truko derybos,
    Bet liko neperžengtos ribos,
    Baubai savo įniršį laikė
    Ir su siaubais susitaikė.
    Vėliau – ir siaubai, ir baubai
    Vaikams įkyrėjo... Labai!

    7/ RAGANIUKAI

    Senės raganos anūkai –
    Trys gauruoti raganiukai:
    Vienas kiškio daržą mina,
    Antras – avį paklaidina,
    Ir abu, nakties sulaukę,
    Kaip vilkai lig ryto staugia.
    Trečias – vabalą apklosto,
    Sraigiukus mažus paglosto,
    Ir, sėdėdamas ant rąsto,
    Brolių nuodėmes apmąsto...
    Senės raganos anūkės –
    Strazdanotos raganiukės:
    Dvi – ne savo žirnius aižo,
    Lokio priešpiečius išlaižo,
    Ir, po vieną išsiskyrę,
    Lekia zvimbdamos per girią.
    O trečia – avietę skina,
    Lokį alkaną ramina:
    - Ryk, lokeli, saldžią uogą,
    Neminėk, kas buvo bloga...
    Niršta senė: du anūkai
    Jau visai ne raganiukai!
    Na, o jeigu per geri
    Pasirodys keturi?

    8/ RUGSĖJIS

    Po langais iš ryto
    Obuolių prikrito.
    Gelsta klevo lapas –
    Rudenėli, labas!

    Paskutinės gėlės
    Liūdi vasarėlės.
    Su rugsėju šnekas
    Baltas smėlio takas.

    O mažiesiems gera –
    Sąsiuviniai šnara,
    Šviečia pirmas lapas –
    Mokyklėle, labas!

    9/ ŽIEMA

    Baltos rogės, baltas žirgas,
    Baltos pasagos sužvilgo...
    Rogėse - balta viešnia.
    Kas tokia ji - nežinia!

    -Aš esu šalta žiemužė.
    Girdit? Mano pūgos ūžia!
    O rogutėse netilpę
    Mano vėtros gatvėj švilpia.

    Baltos rogės, baltas žirgas,
    Baltos pasagos sužvilgo...
    Rogėse - balta viešnia,
    O iš kur ji - nežinia.

    -Aš iš Šiaurės atskubėjau,
    Kur ledynus laižo vėjai,
    Kur nuo speigo ledas treška,
    Kur gyvena baltos meškos.

    Baltos rogės, baltas žirgas,
    Baltos pasagos sužvilgo...
    Rogėse - balta viešnia.
    Kur keliaus ji - nežinia!

    -Aš dabar pas jus pabūsiu,
    Lediniu kvapu papūsiu,
    Kai vanduo pavirs į stiklą,
    Jus pakviesiu į čiuožyklą!

    10/ SENELIO DOVANOS

    Ar lauki mano dovanų?
    Tuojau sulauksiu!-
    Ateinu!

    Jei pasitiksi-pasitik.
    Jei lenks į miegą.
    Tai užmik.

    Žinau visų vaikų vardus,
    Visas duris,
    Visus vartus.

    Jei reikės-įeisiu ir per sienas.
    Be dovanų
    Neliks nė vienas!

    11/ MAMA, MAMYTĖ, MOTULĖ

    Šį rytą pavasario pradžiai
    Lašeliais pasipuošė medžiai:

    Net patys mažiausi kelia
    Švytinčią liauną šakelę!

    Nes rytas - ne paprastas rytas -
    Sidabro lašais nubarstytas!

    Anksti atsikėlę iš ryto,
    Paukšteliai čiulbėti atskrido,

    Ankstyvas vėjukas pučia:
    - Ar tik nevėluoja vaikučiai?

    O medžiai šakelėm pamoja:
    - Klausykit, vaikai jau dainuoja!-

    Pačių jų kol kas nematyti,
    Bet skamba dainelė - mamytei!

    Ir ima skambėti rytas,
    Lašeliais gražiai nubarstytas:

    Zyliukė prošal skrisdama
    Taip švelniai sučiulba: ma-ma...

    Medžių šakelės švyti
    Ir išsupa žodį - mamytė,

    Vėjas, lietutis, saulytė
    Irgi niūniuoja - mamytė!

    Lašiukai skambėdami varva
    Ir groja motulės vardą!

    12/ ŽIBUTĖS

    Nors tankmes liūliuoja sniegas,
    Jau prailgo miškui miegas.
    Jau įgryso pusnys, vėjas…
    Būtų gera pažiūrėjus,
    Ar jau ruošias
    Šiaurėn šaltis?
    Ar ne laikas
    Medžiams keltis?
    Miško ąžuolas seniausias
    Užsimerkęs
    Tyliai klausia:
    – Žvarbios vėtros liovės pūsti,
    Kas pirmasis drįs pabusti?
    Kas man, seniui, pasakys?
    Ar galiu atmerkt akis?
    Ir staiga
    Prie pat pakriūtės –
    Šen šakutės,
    Ten akutės,
    Kaip ugnelės melsvos švyti
    Pačios pirmosios gėlytės!
    Ir, į saulę pažiūrėję,
    Šaukia:
    - Jau pavasarėja!

    Justino Marcinkevičiaus eilėraščiai vaikams

    1/ AŠ BUVAU PIPIRAS

    Aš buvau pipiras, o dabar jau vyras.
    Lovoj ankšta. Kai guliu,
    Išsitiesti negaliu.

    Aš buvau pipiras, o dabar jau vyras.
    Tėtės batais apsiaunu –
    Per ankšti. Nepaeinu.

    2/ MOKYKLOS SODE

    Pilnas sodas obuolių,
    Ir mažų, ir didelių.
    O sode tarp obelaičių
    Daug berniukų ir mergaičių
    Kaip auksinių obuolių –
    Ir mažų, ir didelių.

    Obuoliai gražiai prinoko,
    O pirmokai jau išmoko
    Paskaityti be klaidų,
    Prie dviejų pridėti du.

    Obuolių pilna pintinė,
    O dainų pilna krūtinė.
    Uždainuosime žvaliai:
    – Obuoliukai obuoliai…

    3/ TAI GRAŽIAI MANE AUGINO

    Tai gražiai mane augino
    Laukas, pieva, kelias, upė,
    Tai gražiai už rankos vedė
    Vasaros diena ilga.
    Tai gražiai lingavo girios,
    Uogų ir gegučių pilnos,
    Tai gražiai saulutė leidos,
    Atilsėlį nešdama.
    Tai gražiai skambėjo žodžiai:
    Laukas, pieva, kelias, upė.
    Tai gražiai iš jų išaugo
    Vienas žodis – LIETUVA!

    4/ MANO LAIVELIS

    Mano laivelis..
    Iš beržo tošies,
    Sėdi jūreiviai..
    Ten atsilošę.

    Vištos irkluoja,
    Antis vairuoja.
    Mano laivelis..
    Jūrom važiuoja.

    5/ UTI TI TI ŠALTA

    Uti ti ti šalta, skundžiasi ruduo
    Kas pasiūs man paltą?
    Kas kepurę duos?
    Kojos jau sušlapo,
    Permerkė lietus
    Kas iš klevo lapo
    Man pasiūs batus?

    6/ SUGALVOJO MANE TOKĮ

    Sugalvojo mane tokį:
    Šitaip - gražų, taip - negražų,
    Šitaip - gerą, taip - negerą,
    Šitaip - didelį, taip - mažą,
    Šitaip - linksmą, šitaip - liūdną,
    Šitaip - jauną, šitaip - seną,
    Dar gerai, kad man pridėjo
    Šitiek - paukščio, šitiek - medžio:
    Tai žaliuoju, tai siūbuoju,
    Tai, savy nutūpęs, čiulbu.

    7/ LEDINĖS GĖLĖS

    Nesulaukę vasarėlės
    Ant langų pražydo gėlės
    Priglaudžiu prie stiklo skruostą
    Ir ledinę gėlę uostau

    Štai nosytė jau sušlapo
    Neužuodus jokio kvapo
    Kam tokias gėles auginti
    Nei pauostyt nei nuskinti.

    8/ VAIKŲ ŽEMĖ

    Išdykauja, žaidžia, liūdi, siaučia,
    nesvarstydami - kodėl ir kam.
    Jeigu šita žemė kam priklauso,
    tai pirmiausia, žinoma, vaikams.

    Mes gi esam tie, kurie jų laukia,
    laukdavo ir lauks visais laikais.
    Tik su jais mes esame suaugę,
    o vieni mes irgi kaip vaikai.

    9/ ŽIEMA

    Važiavo žiema ledo tiltu
    Ir vežėsi pusmaišį miltų.

    Ir džiaugėsi:
    – Bus kaip iš rago
    Sausainių, riestainių, pyrago!

    Gulėsiu viena sau po uosiu
    Ir valgysiu. Niekam neduosiu.

    Užkliuvo jos ratai už vėjo,
    Ir miltai visi išbyrėjo.

    Vaikai, atsikėlę iš miego,
    Už lango pamatė daug sniego.

    10/ GRYBŲ KARAS

    Ei, tai vija,
    Pinavija, -
    Visą dieną
    Grybais lyja.
    Visą dieną
    Nuo pat ryto
    Grybai krito,
    Krito, krito...

    Kai lietus
    Nustojo lijęs,
    Pražydėjo
    Pinavijos.
    O miške
    Išdygo grybų-
    Šimtas trisdešimt
    Sodybų.

    Šitų grybų
    Pulkaunykas
    Buvo storas
    Baravykas
    Jis ūsus
    Po beržu raitė
    Ir grybus
    Nuo kelmo skaitė
    O kad skaičiaus
    Nepamirštų,
    Tai skaičiuodavo
    Ant pirštų

    Janinos Degutytės eilėraščiai vaikams

    1/ MIŠKAS

    Mūsų senas miškas
    Rūmai dideli,
    Čia gyvena eglės,
    Ąžuolai žali...
    Volungės dainuoja-
    Klausosi ežiai,
    Stirna su stirniukais
    Ir balti beržai.
    Kai kiškučiai šoka,
    Juokiasi žolė
    Ir katučių ploja
    Žydinti gėlė.
    O geniukai verkia —
    Negali klausyt...
    Vai lakštutė...

    2/ SAULĖLYDIS

    Saulele, dar neik namo!
    Dar leiski mums linksmai pažaist.
    Dar valandėlę palūkėk
    Ant kalno — ties baltais beržais.
    Dar šviesk, dar šviesk švilpėjui strazdui,
    Banguojantiems rugių laukams,
    Ir aukštai kriaušei, bitei pilkai,
    Mažiems geriems ežių vaikams.
    Saulele, dar neik...

    3/ ŠIMTAS UPELIUKŲ

    Tartum stiklas žydras trūko
    Šaltas ledas ant laukų.
    Gurgia šimtas upeliukų
    Tarp šermukšnių, tarp vagų.

    Pabučiuoja saulė sniegą -
    Ir upelis mažas bėga.
    Oi, upeli, eikš arčiau!
    Taip seniai tave mačiau.

    Vėjas vartuos įsisuko
    Ak, pagaut jo negaliu!
    Teška šimtas upeliukų
    Ir putoja tarp žolių.

    4/ ŽEMUOGĖ

    Baltą žiedą pakėlei mažytį —
    Gyvą snaigę, pamestą pusnyne.
    Žaluma visas šlaitas užtvino.
    Tiktai tavo sniegelis švyti.

    Gersi saulę kaip motinos pieną,
    Baltą galvą į vėją pakelsi.
    Ir klausysies pro mėnesieną
    Žemės dainuojančio balso.

    Baltą žiedą — kaip šydą — numesi
    Žemės kvapą ir medų ištiesi —
    Uogą — širdį sklidiną, drąsią
    Tu prie kojų kam nors padėsi

    5/ PIENĖS PŪKAS

    Pienės pūkas – debesėlis,
    Ant kojytės pasikėlęs.
    Užsimerksi ir prabusi –
    Debesų pily nubusi,

    Klaus žvaigždė ant aukšto bokšto:
    ,,Kas per pokštas? Kas per pokštas?
    Kaip tu čia atsiradai?
    Kas užkėlė taip aukštai?“

    O paskui atslinks toks senis,
    Jo barzda ilga – lig žemės.
    Sidabrinė ir šalta –
    Tai lietutis, ne barzda.

    Tūps ant delno spinduliai –
    Trys auksiniai vyturiai.
    Žydras vėjas užliūliuos.
    Žydro šilko pataluos.

    O pagalvis toks glaudus…
    Lūpos tyliai atsidus…
    Uždainuos žvaigždė sapne,
    Kur nubusi – nežinia.

    Vytės Nemunėlio eilėraščiai vaikams

    1/ PAVASARIO PUOTA

    Svyravo žiedelis
    Lingavo be vėjo,
    Ant baltojo žiedo
    Bitutė dūzgėjo.

    Skrajojo, uliojo,
    Bitelė ratuota.
    Vyšnia jai iškėlė
    Pavasario puotą.
    Nuo žiedo ant žiedo
    Pavargus ji lipo –
    Medum ir dulkelėm
    Kojytės aplipo.
    Galva net apsvaigo
    Nuo kylančio kvapo.
    Bitule, viešnele,
    Sustok, čia ant lapo.
    Pakėlė bitutė
    Sparnus ir nuskrido.
    O vyšnių sodely
    Lakštutė pragydo.

    2/ Į MOKYKLĄ

    Dzin dzin dzin skambutis
    Į mokyklą šaukia,
    Vieškeliais keleliais
    Jon vaikučiai plaukia.

    Smagūs ir linksmučiai
    Su krepšeliais žengia,
    Tartum baltos žąsys
    Skrenda per padangę.
    Rytmečio saulytė
    Šypsosi ir šviečia,
    O mokyklos durys
    ,,Prašom klasėn“ – kviečia.
    Prašom – čia rašysim,
    Prašom – čia skaičiuosim,
    Pertraukos sulaukę,
    Žaisim ir dainuosim.
    Čia mes su Kolumbu
    Per marias keliausim,
    Afrikoj matysim,
    Kaip gyvena strausai.
    Čia tėvynės savo
    Praeitį regėsim.
    Su krivių krivaičiais
    Čia pasikalbėsim…
    Dzin dzin dzin skambutis
    Į mokyklą šaukia,
    Vieškeliais keleliais
    Jon vaikučiai plaukia.

    3/ DVIRATUKAS

    Aš turėjau dviratuką –
    Vienas ratas nesisuko:
    Per kiemelį važiavau,
    Penkis kiškius sugavau.

    Vienas kiškis ant kaktelės,
    Kitas kiškis ant noselės…
    Man kiškelis: “Sveikas drūts!”
    Aš ant kiškio tuoj būc… būc…
    Na palaukit, kitą dieną
    Nesugausiu jau nė vieno –
    Dviratuką sutaisys,
    Visi kiškiai išlakstys.

    4/ MEŠKIUKAS RUDNOSIUKAS

    Ten miške, kur eglės ošia,
    Po pušim sena sena
    Buvo meškinas rudnosis,
    Rudnosienė – jo žmona.

    Ir turėjo jie meškiuką,-
    Rudnosiuką kaip ir jie,-
    Buvo jis dar be kelnyčių
    Ir bėgiojo tik namie.
    Vakare, kai tėtis grįžta,
    Kai visa šeima namuos,
    Sėdi jis šiltam namely,
    Klauso pasakų mamos.
    Nors už durų švilpia vėjas,
    staugia vilkas už langų,-
    Rudnosiukui su tėveliais
    Šilta, gera ir smagu.
    Šliumpu pumpu, šliumpu pumpu
    Rudanosis takeliu –
    Reiks miške jam apžiūrėti
    Šimtas bičių avilių.
    Kad linksmiau būt iškeliauti,
    Palydės jį ir mama,
    Rudnosiuką linksmučiuką
    Sau ant rankos nešdama.
    -Tėti,- sako Rudnosiukas, –
    Daug medaus prikopinėk.
    Bitė jei norės įgelti,
    Šok iš medžio, bėk ir rėk!
    -Kam man bėgti, kam man rėkti,
    Man bitelė neįgels:
    Stori mano kailinėliai –
    Kur tik lįs, ten įsivels.
    Iš medučio bus midučio,
    Bus saldainių daug skanių, –
    Pavaišinsim daug svetelių,
    Daug žvėrelių giminių .

    5/ ŠALČIUI ŠALTANOSIUI

    Kas dienelė šalta, šalta,
    Kas dienelė vis šalčiau –
    Oi, tu šalti, šaltanosi,
    Kad sušaltum tu greičiau.

    Tu kimbi man prie ausyčių,
    Prie rankučių tu kimbi,
    Su šiltutėm pirštinaitėm
    Man rankutės, štai, abi.

    Oi, tu šalti, baltabarzdi,
    Bėk greičiau iš mūs šalies –
    Čiužu-užu su rogutėm
    Užvažiuosiu ant tavęs.

    Man vilnones kojinytės,
    Tavo žnyplių nebijau.
    Tinkš-tilinkš tau ledo nosį
    Sudaužysiu aš tuojau!

    6/ MAMYTĖ

    Kas paleido kaip margą drugelį
    Mane žemės žieduos paskraidyti,
    Kas pasaulin nežinomą kelią
    Man parodė? – Mamytė, mamytė!

    Kas perdien su manim nepailsus
    Bėgo bėgo kaip laimės saulytė
    Per svajonių ir pasakų tiltus
    Auksinius? – Ji – mamytė, mamytė!

    Kas šiltais patalėliais paklojo
    Man sapnų tų gražiųjų lovytę,
    Kas kaip angelas sargas rymojo
    Per naktis prie manęs? –

    Ji – mamytė!

    7/ GRAŽI TĖVYNĖ MANO

    Graži, graži Tėvynė mano –
    Ir upeliukai ir miškai.
    Kur mūsų protėviai gyveno
    Ir kur užaugo jų vaikai.

    Tave aš gerbsiu ir mylėsiu,
    Kiek mano mažos jėgos leis.
    Užaugęs gint tave padėsiu,
    Didvyrių eisime keliais.

    Sigito Gedos eilėraščiai vaikams

    1/ LABAS RYTAS

    Skurlum burlum,
    Tytum tatum –
    Ką parašėm,
    Nesupratom.
    Buvo senė
    Šimto metų,
    Viską matė –
    Nesuprato,
    Ėjo senė
    Pro duris,
    Girdi – čiulba
    Vyturys...
    Skurlum burlum,
    Tytum tatum, –
    Aš linkiu jums
    Šimtą metų
    Išgyventi,
    Nepasenti,
    Žemės lysvę
    Supurenti,
    Pasisėti
    Ten grūdų...
    Skurlum burlum!
    Mudu du
    Šio pyrago atsikąsim,
    Pagalvosim ir suprasim,
    Ką tai reiškia
    Skurlum burlum!

    2/ SIUŽETAS ANIMACINIAM FILMUKUI

    Gaisrinė, policija! Daktarą greičiau!
    Pelę į virtuvę čiuožiant pamačiau!
    Bateliai purpuriniai,
    Pačiūžos, Dieve duok,
    Kad mes tokias turėtume!
    Atlėkė policija, bet labai maža, gaisrininkai verkia
    šaltam garaže, daktaras važiuoja... O, koksai
    gražus! Už pelę didesnis...
    Kur tatai matyta!
    Pilnas mūsų kiemas
    Mašinų pristatytas,
    Zuja liliputai
    Su žaliais šalmais.
    Kur toji pelytė?
    Jei gudrus, tai pagauk!
    Viens, du trys! Pagavo pelę, atėmė išjos sidabro
    pačiūžas ir linksmi išvažiavo. Būtume žinoję,
    kad viskas taip baigsis, būtume net neskambinę,
    patys pasigavę!

    3/ KAŽKIENO AUSYS

    Vaikšto dienom ir naktim,
    Sukiojasi apie namus
    Vaikas ilgom ausim,
    Be to – toksai neramus!
    Pam, pa, drylia,
    Lia, lia, lia!
    Ko jisai nori iš mūs?
    Vakar vėlai vakare
    Skambino į duris,
    Atidarau. Lia, lia, lia,
    Ausys – gal kokios trys!
    Didelės, ilgos ir plačios
    Lenda į kambarį pačios!
    Pampa, drylia,
    Lia, lia, lia!
    Eikite, ausys, namo,
    Man ir pačiam neramu,
    Eikite, ausys, namo!

    4/ SONETAS APIE KATINĄ

    Ten vasara, ten visos katės žalios,
    Ten pelės pačios lenda iš urvų...
    Šalpusnių geltonuojantis kalneli,
    Upeli, pilnas giedančių žuvų!
    Ten šiltas pienas sunkiasi iš pienių,
    Tenai nėra vargelių daugiadienių,
    Tenai lengvutė katino galva,
    Ten sliekas sraigę kalbina iš lėto, –
    Palauk, sesut, pasiklausyk poeto,
    Poetas – katinėlis, ne šuva!

    5/ KAIP NUPIEŠTI ŽMOGŲ

    Čia akis. Čia akiniai.
    Čia ranka. Čia koja.
    O iš lūpų sakiniai
    Gražiai išvingiuoja.
    Ar išėjo jau žmogus?
    Ne, tik kelios dalys.
    Dar plaukų, ausų nėra,
    Kosčioja vargšelis.
    Čia ranka. Čia pirštai.
    Delnas čia, kad nepamirštų
    Kramtomos gumos atnešti...
    Nagais gali ir papešti,
    Ranka gali ir suduoti...
    Nupiešėm jau visą žmogų!
    Gali sėst sau į mašiną
    Ir važiuot, važiuot, kur žino
    Grybus augant, žuvį nardant.
    Lai tūtuoja, lai sau darda!
    Bėga, bėga kelias
    Su žaliais medeliais,
    Viršuje dangus,
    Apačioj žmogus,
    Mūs pačių paišytas,
    Dailiai aprašytas.

    6/ POPIERINIAI ŽMOGELIAI

    Kur tik eisi, galvas kelia
    Popieriaus maži žmogeliai.
    Vienas rašo, kitas skaito,
    Trečias parašą suraito,
    Ketvirtasis vadovauja,
    Pinigus apgniaužęs sauja...
    Įsaką gal rengia naują?
    Kad nuo tos ir tos dienos
    Nieko jau
    Nedovanos...
    Oi, kiek daug visur mažučių
    Balto popieriaus žmogučių!

    Martyno Vainilaičio eilėraščiai vaikams

    1/ GĖLYTĖ

    Paryčiais nustojo lyti.
    Groja vėjas tarp gėlių.
    Grok vėjeli, vėjelyti,
    Žalią džiaugsmą rageliu!

    Grok vėjeli, vėjelyti!
    Kviesk į pievas ir mane.
    Aš pašoksiu kaip gėlytė,
    Kaip ramunė su piene!

    2/ EGLUTĖ

    Ne žėrinti Vakarė
    Virš seno mūsų klevo –
    Eglutė žaliaskarė
    Žaislais sumirguliavo.

    Sublykčiojo laiminga
    Bengališkom ugnelėm,
    Suskambo iškilminga
    Eilėraščiais, dainelėm...

    Ir va - per pusnį plačią,
    Iš tolimo ledyno,
    Mums Šaltį, mielą svečią,
    Darželin pavadino.

    3/ ŽIOGO VAIŠĖS

    Prie berželio - pievų sargo
    Grojo žiogas ir pavargo.
    Sujudėjo dobilai -
    Sugužėjo vabalai.

    Vienas raiko jam pyragą,
    Kitas neša sraigės ragą
    Boružėlių pieno margo.
    Reikia žiogui, juk pavargo.

    4/ PELYTĖS MAŠINA

    Ak, pelyte paišina,
    Jau ir tu su mašina!

    Saulė, rytmečio rasa...
    Bėgi, būdavo, basa.

    Pas šeimyną negiliu,
    Bet vingiuotu urveliu,
    Žirnio ankštim nešina...

    O dabar - su mašina!

    5/ VARLYTĖS GRIPAS

    Po šalnų pradėjo lyti.
    Kurkė pievoje varlytė.
    Kurkė, maudėsi klane.
    Ir neaišku, nežinia,
    Nuo vandens ar nuo kurkimo
    Ėmė, vargšė, ir užkimo.

    Negirdėjo tokio gando,
    Visos varlės nusigando.
    Susirinko pabaly
    Balto dobilo pily,
    Ir pasikvietė sumanią
    Pievų daktarę kamanę.

    Pievų daktarė kamanė
    Daug žinojo, daug išmanė.
    — Gulk, varlyte, po lapu.
    Susirgai žaliu gripu.
    Dieną kitą pagulėsi…
    Na, ir kurkti vėl galėsi!

    6/ MANO KĖDUTĖ

    Mano kėdutė
    Vakar suiro,-
    Koja pakrypo
    Vinys pabiro
    Išnešiau kėdę-
    Niekam nerūpi-
    Supasi vėjas,
    Sniegenos tupi.
    Bėgo pro šalį
    Šalčio anūkai,-
    Švarūs, tvarkingi
    Kaip mokinukai.
    Šalčio anūkai
    Kėdę pamatė,-
    Sniegą nupustė,-
    Koją įstatė.
    Koją įstatė.
    Lipa į kėdę,-
    Baltą knygelę
    Skaito susėdę.

    7/ ŠALČIO MIEGAS

    Šaltis mokė šaltukus,
    Kaip statyti tiltukus,
    Kaip žodelį skiemenuoti
    Ir dainelę padainuoti.

    - Va, žvirbliukai ant laidų, -
    Mūsų natos be klaidų,
    O laidai nuo elektrinės -
    Mūsų penklinės varinės.

    - Prašom, do... Ak, puiku!..
    Prašom, re... Kaip smuiku!..
    Trečią natą, prašom balsiai...

    Ir šaltukai plonabalsiai,
    Senio Šalčio giriami,
    Uždainavo: - Do-re-mi!

    8/ SNINGA

    Ant lauko, ant bėgančio kelio,
    Ant žalio zylutės pūkelio,
    Ant sodų, miškelių šėmų,
    Ant mano ir tavo namų
    Nuo ryto lig vakaro sninga.

    Nuo ryto lig vakaro sninga.
    Atrodo, šiaurys aveles
    Į žydras dangaus pieveles
    Atvarė ir vilnas jų purto.
    Ir va - iš buriuko užburto
    Nuo ryto lig vakaro sninga.

    9/ ATEIS NAKTIS

    Ateis naktis tyki, vėsi.
    Klajos šešėliai ramūs.
    Ramiai miegos vaikai visi,
    Ramiai ilsėsis mamos.

    Plevens tik vėjas tarp kalnų,
    Šnarės žiedai kaštonų.
    Ateis naktis, atneš sapnų
    Baltų, žydrų, geltonų...

    Pernakt skrajos, pernakt plasnos
    Sapnai, sparnus ištiesę.
    Ramiai miegos, saldžiai sapnuos
    Vaikai vaikystę šviesią.

    Ateis naktis, tyki, vėsi,
    Ateis per žemę taikią.
    Šviesius sapnus sapnuos visi.
    Tamsių sapnų nereikia!

    10/ MĖNULIS IR ŽOLYTĖ

    Iš Pasakų dvaro,
    Legendų šalies
    Pakils mėnesėlis,
    Žolytę palies.

    Papuoš deimantėliais
    Žolytės kasas,
    Vedžios ją per naktį
    Po pievas visas.

    Lydės ją Mėnulis,
    Rasa nupiltais,
    Baltos mėnesienos
    Takeliais baltais.

    - Žolyte Gėlyte,
    Žole žalia,
    Ar gera, Žolyte,
    Kai mėnuo šalia?

    - Mėnuli Žvainuli,
    Valdove nakties,
    Spindėk ligi ryto
    Prie mano peties!

    Kosto Kubilinsko eilėraščiai vaikams

    1/ LEDINUKAS

    Ledo rūmuose nuo seno
    Senis šaltis sau gyveno
    Ir turėjo jis anūką
    Šaltanosį ledinuką.

    Geras buvo tas anūkas
    Šaltanosis ledinukas
    Nesurūgęs, nesustiręs
    Bet kur eina, ten ir girias:

    Moku kalti ledo tiltus,
    Moku malti sniego miltus,
    Kiškį piškį užpustyti,
    Ežį kežį užmigdyti.

    Visą žemę, jei norėčiau,
    Aš sušaldyti galėčiau.

    Miega varlės pūstažandės
    Ir barsukas kietasprandis.
    Ką barsukas? Aš ir mešką,
    Kai paspaudžiu - šonai braška...

    Visą žemę, jei norėčiau
    Aš sušaldyti galėčiau!

    Vienąkart per sniego pūgą
    Šaltis vedasi anūką,
    O anūkas Ledinukas
    Rateliu su snaigėm sukas .

    2/ VARLĖ KARALIENĖ

    Visos varlės kvarkia,
    Visos varlės kvarkia.
    Kad varlytė
    Kurkulytė
    Už karaliaus teka...

    Ko jūs, varlės, verkiat,
    Ko jūs, varlės kvarkiat?
    Bus varlytė
    Kurkulytė
    Balų karalienė.

    Kaip neapraudoti,
    Kaip neapgiedoti –
    Juk varlytė
    Kurkulytė
    Iš visų gražiausia...

    Akys tamsiai žalios,
    Didelės, apvalios,
    Kaip didžiuliai
    Du kukuliai
    Meiliai dailiai mirksi...

    Liemenėlis – pūstas,
    Veidas – kaip kopūstas.
    Ir balselis –
    Lyg boselis
    Balų lakštingėlės...

    Senos varlės maivos:
    - Jos kojytės kreivos...
    Bet kaip šoka!
    Patį žiogą
    Aršinu pralenkia...

    O piršlys – storulis
    Kurtinys burbulis
    Šurmuliuoja,
    Burbuliuoja
    Ir karalių giria:

    - Koks vėžlys! Šarvuotas!
    Auksu karūnuotas!
    Ir turtingas,
    Ir petingas,
    Ir... Tik šimto metų!

    Na, galbūt senyvas,
    Nesmarkus, negyvas...
    Bet varlytė
    Kurkulytė
    Jį išmokys šokti...

    3/ LĖLĖ

    Aplankytum,
    Pamatytum,
    Kokią lėlę aš turiu.
    Pabučiuoju,
    Pačiūčiuoju,
    Kai neklauso, tai baru.

    Ji mažutė, bet neverkia,
    Ji gerutė ir linksma.
    Paguldyta užsimerkia
    Ir užmiega supama.

    4/ PELYTĖ SMALSUOLYTĖ

    Paskaitykime knygelę
    Apie katiną ir pelę.
    Ta pelytė sūrį graužia,
    O Rainiukas tykiai šliaužia...
    Capt - ir pagriebė pelytę,
    Smaližiukę smalsuolytę.
    Kraipo katinas ūsus:
    Niekados nebūk smalsus!

    5/ RIEŠUTĖLIAI

    Ankstų rytą atsikėlei -
    Kaip puiku! Kaip puiku!
    Kybur vybur riešutėliai
    Ant šakų, ant šakų...

    Bėga slepiasi šešėliai
    Už miškų, už miškų...
    Kybur vybur riešutėliai
    Ant šakų, ant šakų...

    Kevalėlį tu praskėlei
    Dantuku, dantuku...
    Kybur vybur riešutėliai
    Ant šakų, ant šakų!

    6/ BALIONĖLIS

    Apvalainas balionėlis
    Kyla, kyla lig lubų...
    Aš ir rainas katinėlis
    Juo pažaisime abu.

    Bapt! - nupuolė balionėlis.
    Capt! - jį puolė katinėlis...

    Balionėlis jau kad sprogo,
    Katinėlis jau kad šoko...
    Aš juokiuosi ir verkiu,
    Aš baruosi ir šaukiu:

    Tu su savo nageliu
    Eik sau gaudyti pelių!

    7/ GRAŽIAUSIOJI ŠALIS

    Žiemos skrebučiai plyšta,
    Pavargę gervės grįžta,
    O jas vaikučiai klausia:
    - Kuri šalis gražiausia?

    Ir gervė pirmutinė
    Atsakė jiems:
    - Gimtinė! -
    Sparnais palietus ežerą
    Lyg tyrą žemės ašarą.

    Kalėdiniai eilėraščiai vaikams

    1/ GRUODIS

    Sutikau šį rytą gruodį.
    Kur skubi, kur šitaip skuodi?
    Kur ant balto žirgo skrieji?
    Tuoj Kalėdos, tuoj Naujieji.

    Reikia žemę padabinti,
    Jai kasas tvirtai supinti.
    Sniegeliu užbert kelius
    Ir sukaustyt upelius.
    (Aut. Zita Gaižauskaitė)

    2/ KALĖDŲ GIESMĖ

    Kalėdos, Kalėdos! – liūliuoja varpai,
    Kalėdos, Kalėdos! – dainuoja vaikai,
    Ir žalios eglutės prie apsnigto kelio
    Viršūnes į dangų šlamėdamos kelia.

    Kalėdos, Kalėdos jau eina pas mus,
    Jau lanko giružę, laukus ir namus,
    Jau supa mūs širdį, džiaugsmu ją papildo
    Ir skambanti “Gloria” sielą mūs šildo.
    Kalėdos, Kalėdos! – varpeliai skambės
    Ir gimusiam Kristui mūs meilę kalbės,
    O kūdikio meilė, kaip saulė auksinė,
    Per amžius gaivins mūsų žemės krūtinę.
    (Aut. Vytė Nemunėlis)

    3/ KALĖDŲ ŽVAIGŽDELĖ

    Geroji žemele,
    Parodyk man kelią
    Į baltą, į tyrą
    Kalėdų žvaigždelę.

    Kai niekas nemato,
    Kai niekas negirdi…
    Kai angelas basas
    Ateina į širdį.
    Ateina į širdį
    Tik vaikiškai tyrą.
    Balti žiedlapėliai
    Ant delno pabyra.
    Balti žiedlapėliai
    Parodys tau kelią,
    Į nuostabiai tyrą
    Kalėdų žvaigždelę.
    (Aut. Zita Gaižauskaitė)

    4/ ŽIBA ŽIBURĖLIS

    Žiba žiburėlis,
    Bažnytėlėj šviečia.
    Jėzus Dievulėlis,
    Mažutėlius kviečia.

    Mažas jo namelis
    Ant altoriaus stovi.
    Gieda angelėliai
    Dievui didžią šlovę.
    (Aut. Stasys Yla)

    5/ SNAIGIŲ KALBA

    Tylią naktį,
    naktį šventą
    baltos snaigės
    tyliai krenta…

    Tyliai krisdamos
    į žemę
    baltos snaigės,
    rodos, šlama.
    Rodos, kužda
    mūs širdims:
    Dievo kūdikis
    užgims
    (Aut. Mykolas Linkevičius)

    6/ APSNIGTAIS TAKELIAIS RIEDA

    Apsnigtais takeliais rieda
    Išsipusčiusios Kalėdos
    Rankose – snieguolė, žiedas,
    Pamary įmintos pėdos.
    Nosys – prie langų prišalo
    Mums, belaukiantiems senelio
    Su meškute ir zuikiu
    Jis atneš daug dovanų!
    (Aut. nežinomas)

    7/ SNIGO PRISNIGO

    Snigo, prisnigo, – nematyt takelio.
    Kas papuoš eglutę vidury miškelio?
    Striksi kiškutis prie žalios eglutės,
    Kopūstėlio lapą sega ant šakutės.
    Šviečia nykštukai takelius žibintais,
    O varpeliai ledo paukščiams išdalinti.
    Skamba po girią, aidi po lauką,
    Eikim prie eglutės, jau senelis laukia.
    (Aut. Regina Bočkienė

    Yes For Skills – įdomiam mokymuisi ir laisvalaikiui

    Yes For Skills lavinamosios knygos su daugkartiniais lipdukais – vaiko smulkiajai motorikai, akies-rankos koordinacijai, pažinimo funkcijoms lavinti. Lipdukus klijuokite, nuklijuokite ir naudokite iš naujo!

    Mėgstate klausytis deklamuojamų eilėraščių? Manome, jog Jums patiks Yes For Skills muzikos grotuvai vaikams su dainomis ir pasakomis – neribotos mokymosi ir laisvalaikio galimybės!

    Yes For Skills magnetinės lentos ir magnetukai – galbūt eilėraštis įkvėps kompozicijai magnetinėje lentoje?

    Išmokus ilgą eilėraštį mintinai, atsipalaiduokite žaisdami! Yes For Skills lavinamosios kortelės – įvairiapusiam Jūsų vaiko lavinimui ir žaidimams.

    Rekomenduojame skaityti:

    Apie pasakų naudą vaikui skaitykite tinklaraščio įraše ,,Pasakos vaikams“.

    Mėgstate minti mįsles? Tai, kaip ir eilėraščių mokymasis, gali būti labai naudinga veikla. Tinklaraščio įraše ,,Mįslės vaikams“ rasite daug įdomių mįslių ir informacijos apie mįslių naudą vaikams.
    Mėgstate žiūrėti filmus? Jie gali būti išties naudingi. Daugiau apie filmų naudą vaikams skaitykite tinklaraščio įraše ,,Filmai vaikams
    Rūpinatės visapusišku vaiko lavinimu? Daugiau apie vaiko raidą skaitykite tinklaraščio įraše ,,Vaiko raida pagal amžių“.
    Daugiau vaiko raidai naudingų veiklų – tinklaraščio įraše ,,Lavinančios veiklos vaikams pagal amžių

  • DUK