Lankytinos vietos Vilniuje su vaikais ir įdomiausi faktai apie šį miestą

Lankytinos vietos Vilniuje

Senamiestis - seniausioji Vilniaus miesto dalis, esanti kairiajame Neries krante į pietus nuo Pilies kalno. Vilniaus senamiestis yra didžiausias Rytų ir Vidurio Europoje barokinis senamiestis, įtrauktas į UNESCO Pasaulio kultūros paveldo sąrašą.Gedimino pilies bokštas - iš pagarbos Vilniaus įkūrėjui LDK kunigaikščiui Gediminui pilis pavadinta jo vardu. Pilis priklauso Vilniaus pilių rezervatui.
Aušros vartai - vienas svarbiausių istorinių, kultūrinių ir religinių monumentų Vilniuje, pasaulietinio ir religinio turizmo objektas, istorijos ir architektūros paminklas.
Trijų kryžių kalnas - Trijų kryžių paminklas pastatytas ant Plikojo (Kreivojo) kalno prie Neries ir Vilnelės santakos pačiame Vilniaus centre, nuo kurio driekiasi nuostabus Vilniaus senamiesčio vaizdas.
Užupis - Vilniaus miesto dalis, esanti į rytus nuo Senamiesčio. Gana uždara teritorija, kurią iš trijų pusių nuo Senamiesčio skiria upė, iš kitos pusės yra stačios kalvos ir pramoninis rajonas.
Vilniaus televizijos bokštas – aukščiausias statinys Lietuvoje, taip pat kartu yra įtrauktas ir į pasaulio aukščiausių pastatų sąrašą.
Stiklo kvartalas - susikūrė 2018-ųjų spalį Stiklių, M. Antokolskio, Gaono ir Žydų gatvių teritorijoje. Stiklo kvartalo bendruomenės tikslas – rengti kultūrinius maršrutus, pasakoti paslėptas įvairių Vilniaus senamiesčio vietų istorijas, kurti tradicijas, gerinti kvartalo infrastruktūrą, pritraukti investuotojus, taip pat – miesto gyventojus ir svečius čia kultūringai praleisti laisvalaikį.
Galerija “Open Gallery” - ilgalaikis tarpsritinis projektas ir kultūrinė iniciatyva, originaliai pristatanti urbanistinę kultūrą ir kūrybiškai gaivinanti postindustrinį Naujamiestį.

Aplankius populiariausias lankytinas vietas Vilniuje, taip pat pakviesime apžiūrėti didingas apylinkių bažnyčias, įdomybėmis alsuojančius muziejus bei smagiems pasivaikčiojimams skirtus parkus:

Žymiausios bažnyčios:

• Šv. Onos bažnyčia
• Vilniaus arkikatedra
• Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia
• Šv. Kotrynos bažnyčia
• Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia
• Šv. Dvasios (Domininkonų) bažnyčia
• Šv. Baltramiejaus bažnyčia
• Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia
• Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčia

Muziejai:

• MO muziejus
• Vilniaus muziejus
• Okupacijų ir laisvės kovų (KGB) muziejus
• Taikomosios dailės ir dizaino muziejus
• Bažnytinio paveldo muziejus
• Valdovų rūmai
• Lietuvos nacionalinis muziejus
• Signatarų namai
• Energetikos ir technikos muziejus

Parkai:

• Vingio parkas
• Bernardinų sodas
• VU botanikos sodas
• Čiunės Sugiharos sakurų sodas
• Kalnų parkas
• Verkių regioninis parkas
• Neries regioninis parkas
• Sapiegų rūmų parkas

Sostinė žavi ne tik lankytinais objektais, architektūra, bet ir vandens telkiniais, kurie kviečia ne tik smagioms vandens pramogoms, bet ir vaizdingiems pasivaikščiojimams gamtoje. Vilnius įsikūręs pietrytinėje Lietuvoje, Vilnios ir Neries santakoje. Šiauriniais pakraščiais teka Neries intakas Riešė, be to, į Nerį miesto teritorijoje įteka dar keletas smulkių upelių – Antavilis, Veržuva, Upelė (su Dvarčione), Verkė, Turniškė, Cedronas, Sudervėlė).

Yra keletas ežerų: ežeringiausia yra šiaurės rytinė dalis, kur Antavilių miškuose telkšo Balžio, Antavilio, Juodžio, Tapelių, Skarbelio ežerai bei šiaurėje, šalia Verkių Riešės esantis Žaliųjų ežerų ežerynas (Balsys, Gulbinas, Mažasis Gulbinų ežeras, Raistelis ir kt.). Vakariniame pakraštyje, prie Pilaitės, telkšo Gelūžės, Salotės, Baltiešos ežerai.

TAI ĮDOMU..

Kad patirtumėte tikrą Vilniaus miesto dvasią ir istoriją, kviečiame susipažinti ir su įdomiausias šio miesto faktais:

Įdomūs faktai apie Vilnių:

• 1994 m. Vilniaus istorinis centras, didžiausias Rytų ir Vidurio Europoje barokinis senamiestis, dėl savo autentiškumo buvo įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
• 326,5 m aukščio Vilniaus televizijos bokštas – aukščiausias statinys Lietuvoje, taip pat kartu yra įtrauktas ir į pasaulio aukščiausių pastatų sąrašą. Bokšte, 165 m aukštyje, yra įrengta kavinė. Bokšto dalis, kurioje yra įrengta kavinė, per maždaug 45 min apsisuka aplink savo ašį. Giedrą dieną per šį laiką galima apžvelgti Vilniaus peizažą tiesiog sėdint prie stalo ir nepajudant iš vietos.
• 1931 metais visos akys sužiuro į Vilnių, kur vanduo sustabdė miesto gyvenimą. Balandžio 28 dieną vandens lygis buvo katastrofiškai aukštas, siekė 825 centimetrus, arba trečią gyvenamojo namo aukštą. Potvynis nebuvo kažkas naujo, tačiau gamtos išdaiga nesiruošė sustoti ir šį kartelį gerokai pakankino miesto gyventojus. Katedros aikštė paskendo po vandeniu, dabartiniai Antakalnio ir Žvėryno rajonai buvo bene visiškai apsemti.

Ar žinai, kad?

Nors Geležinio Vilko legenda byloja, kad Gedimino pilį pastatė Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas, iš tikrųjų šio garsaus ir turistų iš viso pasaulio lankomiausio objekto atsiradimo istorija yra kiek kitokia. Pirmiausia buvo pastatyta medinė pilis, kuri 1365–1402 m. labai nukentėjo nuo kryžiuočių puldinėjimų, o 1419 m. sudegė. 1419–1422 m., Vytautas Didysis pastatė mūrinę pilį, kurios liekanos yra išlikusios ligi šiol. Tačiau, iš pagarbos Vilniaus įkūrėjui, statinys vėliau pavadintas Gedimino pilimi.

PAGRINDINĖ INFORMACIJA APIE VILNIŲ

Vieta / apskritis: miestas pietryčių Lietuvoje, Vilniaus apskrityje, Lietuvos sostinė.
Miesto plotas: 401 km²
Gyventojai: ~ 582 000
Etnografinis regionas: Vilnius išskirtas kaip nepriklausantis etnografiniams regionams, nes šie didmiestis nepasižymi atskiriems etnografiniams regionams būdingomis ypatybėmis.
Herbas: herbinio skydo raudonajame lauke vaizduojamas sidabrinis šv. Kristoforas, brendantis sidabrine upe. Upės šonuose auga po medį. Šv. Kristoforas abiem rankom laiko auksinį medį su dvigubu kryžiumi viršūnėje. Ant kairiojo peties sidabrinis kūdikėlis Jėzus su auksiniu valdžios simboliu ir nimbu ant galvos.

ISTORIJA

Kada įkurtas? Pats Vilnius pirmą kartą paminėtas rašytiniuose šaltiniuose Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 1323 m. laiške Vokietijos miestams.
Miesto pavadinimo kilmė: Pavadinimas kilęs nuo mieste tekančios Vilnios upės. Upėvardis Vilnia sietinas su bendriniu lietuvių kalbos žodžiu vilnia (bendrinėje kalboje įsigalėjęs variantas vilnis). Senoji Vilniaus vardo forma Vilnia žinoma rytų Lietuvos tarmėse. Apie XV a. įsigalėjo vardo forma Vilnius, kuri padaryta pagal tą patį modelį kaip Alyta (upės vardas) ir Alytus (miesto vardas).
Miesto legenda / istorija: Kada įkurta Vilniaus gyvenvietė, neaišku. Apie miesto įkūrimą sukurta Geležinio Vilko legenda. Vilniaus įkūrimo legenda byloja, kad medžiodamas Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas apsistojo nakvynei vietoje, kur dabar stovi Vilnius. Naktį jis susapnavo sapną, kuriame ant aukšto kalno staugė geležinis vilkas. Ryte kunigaikščio krivių krivaitis Lizdeika išaiškino, kad sapnas reiškia, jog šioje vietoje iškils miestas, garsas apie jį plačiai pasklis. Tuomet upių santakoje buvo supiltas piliakalnis ir pastatyta pilis. Pats Vilnius pirmą kartą paminėtas rašytiniuose šaltiniuose Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 1323 m. laiške Vokietijos miestams. 1387 m. kovo 22 d. Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila Merkinėje suteikė Vilniui Magdeburgo teises, kurios vėliau tapo pavyzdžiu daugeliui kitų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų. 1579 m. Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Steponas Batoras mieste įkūrė universitetą. Universitetas greitai tapo svarbiausiu regiono moksliniu ir kultūriniu centru. Nuo 1795 m. iki Pirmojo pasaulinio karo, kaip ir visa Lietuva, Vilnius buvo Rusijos imperijos sudėtyje, buvo gubernijos centras. Per karus Vilniuje buvo sugriauta apie 40 % namų. 1944 m. Vilnių užėmė sovietai, jis tapo Lietuvos SSR sostine, atstatytas po karo nuniokojimų. Prasidėjo daugiabučių namų, naujų Vilniaus rajonų statyba. 1994 m. Vilniaus senamiestis įtrauktas į UNESCO Pasaulio kultūros paveldo sąrašą.
Miesto šventės:
Vilniaus miesto šventė “Sostinės dienos” - vyksta pirmąjį rugsėjo savaitgalį.
Mieste nuolat vyksta tarptautiniai literatūros, teatro, muzikos ir kino festivaliai ir renginiai. Taip pat kasmet Vilniuje vyksta daug sporto renginių, tokių kaip Vilniaus maratonas, Velomaratonas ir kt.

Net neabejojame, kad Vilniuje esančios lankytinos vietos garantuos įspūdžius visai šeimai. O tam, kad įspūdžiai nepasimirštų patiems mažiausiems, puiki idėja - lavinamosios kortelės vaikams, taip pat magnetinės lentos ir magnetukai, šios lavinamosios priemonės ne tik suburs visą šeimą, bet ir leis įtvirtinti žinias, kelionėje pamatytus gamtos objektus ar gyvūnijos pasaulį.

Jeigu ši kelionės kryptis jums patiko ir norite sužinoti dar daugiau smagių ir įdomių kelionės vietų po Lietuvą, kviečiame skaityti daugiau:

Ką verta pamatyti Akmenėje? Lankytinos vietos su vaikais ir įdomūs faktai apie šį miestą -
Įdomybės Pasvalyje: lankytinos vietos su vaikais ir dar negirdėti faktai -
Ką pamatyti Tauragėje su vaikais? Lankytinos vietos ir patys įdomiausi faktai apie miestą -
Lankytinos vietos Trakuose su vaikais ir įdomiausi faktai apie šį miestą -
Įdomybės Kalvarijoje: lankytinos vietos su vaikais ir dar negirdėti faktai -